Penktadienį pavėlavau į traukinį. Tik 10 minučių, bet man tai kainavo papildomas 3 valandas. Turėjau tam pateisinamų priežasčių, netgi turėjau iš anksto įsigytą bilietą, bet traukiniui nė motais – jis turi savo tvarkaraštį ir pilnus vagonus pareigingų keleivių. Tada man paukšt į kaktą šie suvokimai:
1. Tam tikrų dalykų nepakeisi, gali pakeisti tik savo elgseną, prie to prisitaikydamas – traukinio nesustabdysi, bet savo laiką suplanuoti gali. Gali savo gyvenime daug improvizuoti, eksperimentuoti, daryti, rodos, neįmanomus dalykus, bet yra tam tikri rėmai (įstatymai, grafikai, taisyklės), kurių negali visai nepaisyti. Ir ne visi eksperimentai duoda puikius rezultatus. Šįkart eksperimentas „Galiu viską suspėti“ nepavyko. Ir pastaruoju metu jis man atneša daugiau žalos nei naudos.
2. Virtinės nesėkmių (palei nosį nuvažiuojantis transportas, įlipanti kontrolė, nutrūkę troleibuso ūsai, nejudantis kamštis) primygtinai Tau rodo, kad kažkas ne taip, ir verčia sustoti: „Kas vyksta? Gal netinkamais tempais judi? Gal išsieikvoji ne ten, kur reikia? Gal tarnauji ne tiems tikslams? Ar supranti, kam skiri savo laiką ir kaip dėlioji prioritetus?“...
3. Verta visada pasiskaičiuoti riziką: prieš važiuodama į stotį norėjau skubiai išsiųsti keletą laiškų, to pasekmė – virtinė vėlavimų ir strigimų. Taupydama laiką ir rizikuodama vėluoti, galutinėje sumoje praradau daugybę jo. Taip pat energijos ir pinigų. Nesugebėjau susidėlioti dienos su adekvačiu režimu: arba intensyviai dirbau skubėjau lėkiau, arba ramiai ilgai gurkšnojau kavą su kolegėmis. Kažką patrumpinusi, kažką palėtinusi būčiau turėjusi „sveikesnę“ dieną su pamatuota rizika.
4. Negatyvios emocijos nepadeda išspręsti problemos. Viena draugė psichologė man patarė – jei vėluoji, tiesiog viduje apsispręsk, kad vėluoji. Taip nebėra vidinio pasipriešinimo, atsiranda susitaikymas. Nebekaltini savęs ir neeikvoji energijos destruktyvioms mintims, o konstruktyviai apgalvoji, ką darysi toliau. Kol laukiau galutinės stotelės, nebesukau galvos tokiomis mintimis: „Vėluosiu. O gal nevėluosiu. Vėluosiu. O jei vėluosiu? Neee, viskas bus gerai... Ką daryt, jei vėluosiu???“ Ramiai sutvarkiau keletą reikalų, pasiskambinau į stotį pasiaiškinti dėl bilietų grąžinimo. Nuvykusi nusipirkau kitą bilietą, linksmai pasijuokėm su pardavėja iš situacijos, pavalgiau ir neskubėdama įlipau į kitą traukinį, kuris manęs jau laukė. Šįkart laukiau jo ir aš.
5. Beje, jei nespėji į traukinį – gal ir nereikėjo spėti? Gal tai ne Tavo traukinys?...
... Geriausios pamokos vyksta kiekvieną dieną. Nesusipratimai, nesėkmės, nemalonumai – visa tai bando atkreipti mūsų dėmesį, į tai, kas mums svarbu. Nepamirškime to stebėti ir priimti.
