Šįryt atėjusi į oro jogą, radau žinutę drabužinės spintelėje: „Bet kokioje veikloje svarbiausias dalykas – pradėti“. Nusišypsojau, nes prieš ateinant buvo kilusi pagunda šiandien nukelti daugumą darbų, tame tarpe ir sportą. Nėra jėgų ir motyvacijos, noriu miego ir bla bla bla... Bet nusprendusi pradėti dieną pagal planą, atidėjau visus pasiteisinimus, o paskui jie susigėdę labai greit paspuko patys.
Kai išdrįsti pradėti – dingsta pasipiešinimas, susitraukia baimės ir išsilaisvina ta kūrybinė energija, kuri buvo užspausta delsimo ir abejonės. Tas jausmas, kad Tu gali (nepaisant to, kaip jauteisi iki tol, nepaisant to, kokie gali būti rezultatai ar pasekmės, nepaisant to, ką pasakys kiti) duoda jėgos tęsti, pasitikėti, dirbti ir gyventi. Tada netrukdo tikslai ir planai, netrukdo įsipareigojimai, netrukdo kiti žmonės. Netrukdo ir pasiteisinimai, nes Tu už juos stipresnis. O stipresnis esi todėl, kad tiki savimi, tiki gyvenimu ir viskuo, ką jis duoda. Dažniausiai duoda tiek ir tokių galimybių, kurių nematai užsiėmęs savo abejonėmis, trypčiojimu ir griovimu savęs.
Aš ilgą laiką bėgau nuo struktūros ir planų, bet dabar suprantu, kad mane gąsdina ne jie. Aš bijau savęs – kad nesugebėsiu išbalansuoti ir jaustis gerai rėmuose. Bet kaip jaustis – priklauso daugiausia nuo manęs, nuo mano požiūrio ir mano pasirinkimo. Įdomiausi kūriniai gimsta, kai sukonkretini užduotį (parašyti 5 eilučių poemą ar nupiešti paveikslą pieštuku), didžiausias kūrybiškumas gimsta tam tikruose rėmuose. Bet rėmų suteikimas nepanaikina proceso grožio, malonumo ir improvizacijos. Bet kuri meniška siela gali išgyventi rėmuose. Ne tik išgyventi, bet ir suklestėti.
Nustok bėgti ir išdrįsk pradėti.
Kalbėti.
Svajoti.
Planuoti.
Spręsti.
Daryti.
Džiaugtis.
Siekti.
Mylėti.
Kurti.
Kurk su meile. Kurk savo gyvenimą, kuriame gyventi taiku ir gera. Kuriame galbūt daug veiklos, sprendimų, tikslų ir žmonių, bet Tu išlieki saugus ir energingas, galėdamas bet kada sugrįžti pailsėti į savo namus – savo viduje.