Kad kažkas prasidėtų, kažkas turi pasibaigti. Sprendimų priėmimas išlaisvina energiją ir padaro vietos kitiems dalykams, bei paskatina judėti pirmyn. Vakar simboliškai rengiau paskutinį užsiėmimą Pranciškonų rūmų kabinete, kur kalbėjome apie sprendimus ir kaip žengti tą pirmą žingsnį. Žaidėme ir mėginome pažiūrėti į gyvenimą kitu kampu, kartais – tiesiog paprasčiau.

Kitą savo „padėtą tašką“ stipriai pajutau užvakar, kai kolegėms skaičiau ir pasakojau savo gyvenimo istoriją. Pati nustebau, bet man nebuvo nė kiek gėda, nesmagu ar baugu, kaip galėjau įsivaizduoti... Apsinuoginti prieš kitus – o tai ką?  Vadinasi, aš galiu priimti savo istoriją tokią, kokia yra, su visais nemaloniais prisiminimais ar patyrimais, „netobulomis“ aplinkybėmis, žmonėmis, santykiais. Ir visai nekeisdama praeities ir išlikdama savimi savo esme, vis tik tikrai galiu kurti norimą ateitį.

Ir šiandien ypač jaučiu, kad drąsiai galiu versti naują lapą, kuriame mane daug metų lydėjęs uždarumas, nepasitikėjimas savimi, savikritika ir perfekcionizmas – tėra puiki patirtis, kurią priimdama ir keisdamasi pati galiu atsispirti ir JUDĖTI PIRMYN.

Per pastaruosius metus jaučiuosi padariusi nemažai žygdarbių savo viduje. Tačiau tai suprantu tik sustojusi ir apsižvalgiusi, nes progresą „perfekcionistei“ pastebėti labai sunku, kaip dar dažniau – sau už tai padėkoti. Tai buvo metai, kai IŠDRĮSAU PRADĖTI daug dalykų, kuriuos iki tol atidėliojau:

- KALBĖTI apie sau nepatogius dalykus. Nes tik kalbėdama juos išgirstu pati, tik juos pripažindama galiu augti. Pastaruoju metu žmonės dažnai stebisi mano atvirumu, bet jis mane daro tik tvirtesne ir mažiau pažeidžiama, tarsi apaugina šarvais (ir sparnais). Ir primena, kad tikrai neverta bėgti nuo savęs.

- pripažinti SAVO PAŠAUKIMĄ dirbti su žmonėmis ir sekti juo, nesvarbu, kiek sklandytų pagundų grįžti į samdomą darbą anktesnėje srityje, ar kitokių „lengvesnio uždarbio“ galimybių, kurios mane tik nutolintų nuo prasmės ir tikslo realizuoti save ir įkvėpti kitus.

- KELIAUTI toliau už Europos. Tiek metų svajojome nukeliauti į egzotinę šalį, bet vis atidėliodavome, bet pagaliau pabandę – supratome, kad visas pasaulis yra pasiekiamas, ir kad labai dalykų, kurie mums atrodo neprieinami ar neįmanomi – yra prieinami ir įmanomi su dideliu noru ir pastangomis. Tad po nuotykių pilnos kelionės Filipinuose dar aplankėme saulėtąją Braziliją. Ir tikiu, kad tų kelionių tikrai dar bus.

- SPORTUOTI. Neįsivaizdavau, kad reguliarus sportas gali duoti tiek daug – energijos, pasitikėjimo, valios. Metus lankau oro jogą ir stengiuosi kasdien būti fiziškai aktyvi, ir dabar tekeliu klausimą – kodėl to nepradėjau anksčiau?  Iki to buvo daug nesėkmingų bandymų ir vis nepavykdavo pradėjus išlaikyti įpročio.

- MOKYTIS GROTI PIANINU. Mylinčių žmonių dėka ir garsaus svajojimo – realizuotą vaikystės svajonę turiu kambaryje, laukiančią manęs kiekvieną dieną, kaip ir nuostabų mokytoją, kuris moko iš naujo pamilti muziką ir ritmą.

- MOKYTIS KOGNITYVINĖS ELGESIO TERAPIJOS. Pirmiausia – dėl savęs ir savo aplinkos. Kad suprasčiau save ir kitus, kad išmokčiau dirbti su savo mintimis ir formuoti teigiamus įpročius. Nors daug loginių argumentų nenorėjo manęs išleisti į mokslus, intuityviai stipriai pajutau ir paklausiau savo vidinio balso – „Noriu, Turiu, Dabar“.

- KALBĖTI VIEŠAI. Pradėjusi vesti mokymus ir paskaitas studentams, supratau, kad pas mane atsirado didžiulė auditorijos baimė, apie kurią aš nė nežinojau, nes keletą metų tiesiog vengdavau visų įmanomų pasirodymų ir pasisakymų viešai. Taip visiškai užmiršau, kad mokykloje šokau ir vaidinau scenoje, dainavau ir vesdavau renginius. Nusprendusi susidraugauti su scena iš naujo – atėjau į „Toastmasters“ viešojo kalbėjimo ir lyderystės klubą, kur tvarkausi su baime ir lavinu įgūdžius.

- SVAJOTI. Ar patikėtumėt, jei pasakyčiau, kad daug metų neleisdavau sau svajoti? :) Juk taip baisu turėti per didelius lūkesčius ir nusivilti… Mano susikurti tikslai kartais būdavo tokie nuobodūs, kad manęs nemotyvuodavo net stengtis. Tad mokausi SVAJOTI IR SIEKTI DRĄSIAI.

DRĄSIAI – tai nereiškia, kad man nebaisu, kad jau jaučiuosi pasiruošusi ar turiu viską, ko reikia. Tai reiškia, kad TIKIU IR DARAU, kad ir kaip drebėtų kinkos… Priimu sprendimus ir JUDU PIRMYN.

Sėdėjome vieną dieną su drauge Aiste ir gerdamos kavą svajojome: 
- Padarom didelę konferenciją moterims?
- Padarom!

Pasijuokėm, dar kartą pasijuokėm. Tada supratom… kad tai visiškai realu!

- O kodėl nori daryti tokią konferenciją?
- Visi galvoja, kad man labai lengva priiminėti sprendimus ir daryti pokyčius. Ahaa... Kad jie žinotų, kaip man būna baisu!!! Tik aš vis tiek tai darau, kad ir kaip bijočiau... Nors kartais vis atidėlioju ir atidėlioju, vis trypčioju vietoje... Norėtųsi padrąsinti ir save, ir kitas moteris žengti tą pirmą žingsnį!

Ir jau kitą savaitę ėmėmės veiksmų, o prie mūsų dar prisijungė draugė Lina. Ir nors ateidavo abejonių, ar mums „kažkas gausis“ ir tuo labiau – pasiseks, ar sugebėsim, kaip čia viskas susidėlios, kad neturim jokio užnugario, o jei priinvestuosim tiek pinigų ir paskui liksim „plikos basos“, supratom, kad... VISKAS, sprendimas priimtas ir kelio atgal tiesiog nėra! Kad viskas bus, kaip turi būti. Tereikia išdrįsti pradėti. Ir žinot ką, Visata mums tikrai padeda! Pavyzdžiui, „atsiunčia“ pranešėjus į parduotuves, kuriose lankomės :)

Būti sėkmingu nėra atsitiktumas, tai yra įdirbis, kuris prasideda NUO PIRMO ŽINGSNIO. Ir tai nereiškia, kad tame kelyje nebus nesėkmių ir nuopuolių. Bet pradėti, ugdyti įprotį, ieškoti įkvėpimo ir palaikymo bei judėti pirmyn – visada verta.

Pokyčių konferencijoje IŠDRĮSK PRADĖTI, kuri vyks birželio 15 d. Litexpo parodų rūmuose, skatinsime moteris imtis realių veiksmų, kad norimus pokyčius jos pradėtų jau šiandien. Taip, pokyčiai neįvyksta per vieną dieną, bet pirmą žingsnį gali padaryti jau šiandien.

Jau turime didžiąją dalį pranešėjų, kurios dalinsis savo žiniomis ir patirtimi – tai bus koučingo specialistės, psichologės, trenerės, lektorės, žinomos ir laimingos moterys, išdrįsusios pradėti.

Daugiau informacijos – jau visai tuoj! Kaip gera tai rašyti! Nepaprastai dėkinga visiems už palaikymą, tikėjimą, padrąsinimą ir keliavimą drauge